Šiuo metu įmonės aktyviai varžosi dėl parduodamų miškų – jos nori supirkti ir plėtoti žemės ar medienos projektus. Gali pasirodyti, jog tai keista, nes kiekvienas miškas reikalauja daug ir skirtingų išlaikymo sąlygų, be to miško kaina nėra kiekvienam prieinamas ir įveikiamas faktorius. Tačiau, mišką galima parduoti su žeme arba tik iškirtimui, o kuris variantas tinkamas – priklauso nuo asmeninių pardavėjo idėjų.
Kai kuriais atvejais miško pardavimas yra neapgalvotas sprendimas, nes supirkėjai miškus prie ežerų ar kitų vaizdžių vietų panaudoja poilsio centrams, kurių išlaikymas atneša pelno. Kitais atvejais, miško išlaikymas gali būti nuostolingas, todėl jį parduoti tampa būtinybe.
Miško vertė priklauso ne tik nuo šalia esančių vaizdinių, bet ir nuo jame augančios augalijos. Pavyzdžiui, brangiau superkami miškai yra tie, kuriuose auga klevai ir uosiai, o ypatingai – ąžuolai, nes iš šių medžių galima išgauti patvariausius gaminius. Mažiau paklausūs yra drebulių ir liepų miškai.
Mišką galima parduoti ir be žemės – tokiu atveju įmonė nukerta visus medžius ir savininkui palieka sklypą. Tačiau yra gana rizikinga mišką sodinti iš naujo, nes su kiekvienais metais reikalavimų ir taisyklių miškų sodinimui vis daugėja. Bet jeigu yra toks poreikis, galimybė tikrai įmanoma.
Miškininkyste užssimantys žmonės į savo darbą žiūri labai atsakingai, kartais netgi perdėtai, nes viena klaida kainuoja ne tik miško, bet ir visos aplinkos situaciją. Miškų pirkimas, pardavimas, kirtimas ir sodinimas yra griežtai prižiūrima ir ne savavališkai atliekama veikla, kurios procesas yra nesibaigiantis.