Kai mokykloje renkami iš vaikučių pinigai už ekskursijas, tai į kainą būna įskaičiuota ir mikroautobusų nuoma, ir įėjimas į visokius lankomus objektus, ir kartais net kažkoks maistas ar dar kas nors. Kartais vienos ekskursijos būnaišskirtinai prabangios, o kitos tokios, į kurias gali važiuoti visi vaikai. Tai priklauso ir nuo tėvelių požiūrio. Jie ne tik galvoja, ar brangi automobilių nuoma ir bilietai į ekskursijos vietas, jie taip pat mąsto ir ar vaikams reikia tą vietą pamatyti. Štai, pavyzdžiui, ekskursija į Kroatijos kalnus nesudomina visų tėvų, nes kai kurie mano, kad vaikai pamatys pasaulį vėliau, kai užaugs, ir jeigu patys to norės. Tačiau, kai auklėtoja siūlo važiuoti į Vilnių, beveik visi tėveliai negaili pinigų ir pagyrimų, nes žino – vaikams reikia pamatyti sostinę.
Mūsų klasės ekskursija: autobusas
Kaip ir visiems vaikams, ekskursija mūsų klasei prasideda nuo autobuso. Svarbiausia yra visada turėti, su kuo sėdėsi. Dėl to, kai auklėtoja pasakė, kad bus renkami pinigai, už kuriuos į kainą įeis ir mikroautobusų nuoma, ir lankytini objektai, ir daug kitų puikių dalykų, aš tikrai be galo apsidžiaugiau. Tai juk reiškia, kad mes pagaliau pakeliausime, pagaliau pamatysime tai, ką aš labai noriu pamatyti. O be to, man per akimirką geriausia klasės draugė Jolita pasakė, kad nori sėdėti autobuse kartu su manimi. Negaliu atsisakyti šios minties, nes taip pat labai noriu su ja sėdėti. Taigi, autobuse yra labai smagu, nes mes ir kalbamės, ir žaidžiame žaidimus, ir net pavaišiname viena kitą savo sumuštiniais.
Mūsų klasės ekskursija: Vilnius
Tačiau didesnį įspūdį nei autobusas, mums padaro pats Vilnius. Pirmiausiai auklėtoja mus vedasi į sostinės didžiausią aikštę. Mes pasivaikštome po ją, ir aš negaliu patikėti, kokia didelė, balta, milžiniška, nuostabi yra Katedra. Vėliau išryškinus nuotraukas ji nebeatrodo tokia didelė, tačiau tą kartą ji atrodo tokia didelė, kad net baisu darosi, lyg pamačius kokį Amerikos Didįjį Kanjoną. Paskui mus nuveža į Akropolį, kur man yra nelabai smagu, be to, galima pasiklysti. Tačiau visi vaikai labai džiaugiasi. Ten aš pirmą kartą valgau restorane be tėvų, ir galiu už savo gautus 10 litų užsisakyti kokį noriu maistą. Kadangi tėvų nėra, užsisakau saldumynų, torto, ledų ir limonado. Sumoku ir dar lieka du litai kam nors kitam.